Kas verks, kai tu numirsi?

Po kelių metų pertraukos tai buvo pirmoji mano audioknyga. Klausant audio įrašo, deja, įsisavinama mažiau informacijos.

Trumpas intro apie skaitytas Robin Sharma knygas. Dar mokydamasis mokykloje perskaičiau vieną populiariausių jo knygų “Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį”. Tai tikrai puiki asmeninio tobulėjimo knyga. Po jos tokio tipo knygos man pradėjo patikti vis labiau, supratau, kad iš jų galima pasiimti labai daug. Protui duoti tinkamų riešutų! Pamenu, kad mama ant mano moksleivio stalo rado ir kitą šio autoriaus knygą - “Kas verks, kai tu numirsi?”. Tuomet ir pasikalbėti užsinorėjo, lyg mirčiai ruoščiausi.

Visos R. Sharma knygos turi puikių įžvalgų ir jungianti jų dalis yra pasakojimas per istorijas. Tai išties padeda lengviau įsijausti, žadinama daugiau pojūčių.

“Lyderis be titulo” knygoje pasakojama istorija apie nelaimingą knygų pardavėją, kuris netikėtai sutinka mokytoją. Jis sudaro visas galimybes pažinti 5 jo bičiulius ir bent trumpai pasimokyti išminties iš jų.

Knyga kupina suformuluotų minčių ir įžvalgų. Tai nėra tik istorija, kuri pasimiršta. Įsidėmėjimui naudojami žodžių trumpiniai. Žinoma, pagrindinis žodžių trumpinys yra LBT - Lyderis be titulo. Iš knygos užsimezgė daug minčių apie svarbių darbų prasmę. Keletu pagrindinių įžvalgų dalinuosi.

Pavojingiausia yra treniruočių trasoje

Vienas mokytojo bičiulis pasakojo užsiiminėjęs profesionaliu slidinėjimo sportu ir lygino jį su verslu, asmeniniu augimu ar visu gyvenimu. Slidininkui norint augti ir tapti profesionalu, jis privalo išeiti iš pradedančiųjų trasos ir vieną dieną leistis nuo pačios sudėtingiausios viršukalnės. Tik tai padeda mėgėjui tapti profesionalu. Tie, kas slidinėja atsargiai ir saugiai pradedančiųjų trasoje neturi šansų tapti profesionalais. Be abejo, tai nereiškia, kad reikia nutrūktgalviškai elgtis kur tik papuola. Kalba eina apie atrastą savo gyvenimo aistrą, kurioje dirbi ir su kuria gyveni.

Šalia šios minties įsiminiau ir kitą klausimą, kurį mokytojas uždavė mokiniui. Kaip jis vertintų sportininką, kuris sakytų, aš nebesitreniruosiu, tačiau toliau sieksiu nugalėtojo titulo savo sporto šakoje? Veikiausiai pavadintume tokį asmenį svajokliu. Verslininkai dažnai užmiega savo rolėje ir nustoja treniruotis, tikrinti maksimumo ribas, bet imituoja lyg stipriai sportuotų nuolatos.

Vidutiniškas gyvenimas - pasiteisinimas tingėjimui

Gyvenimas prasideda išėjus iš komforto zonos, taip minėjo vienas knygos mokytojų. Jei gyvename tada, kai bijome, ne viską žinome, daugiau klausiame ir klausome, nei patys kalbame, tai dažniausiai negyvename, o tik stebime.

Visi iššūkiai skatina mus veikti. Knygoje minimi atidaryti langai - tai alegorija į naują patirtį, kuri galima tik kitiems langams užsidarius.

Garsaus lenktynininko išsakyta mintis, jog jei kontroliuoji viską - reiškia, važiuoji pernelyg lėtai, tik išryškina autoriaus mintis apie tai, kad neužtikrintumas, nekomfortiška būsena yra būtina ir net siektina vidinė būsena. Ji, be abejonės, ir kelia adrenaliną, ir gąsdina, tačiau šioje būsenoje žmogus gyvena.

Apibendrinant

Knyga skirta ieškančiam sistemingo gyvenimo kokybės gerėjimo. Mano vertinimu, ginant nuoseklaus darbo mintį parašyta knyga, jog norint tapti geriausiu, turi mokytis tapti geriausiu. Visi sportininkai nugali dar prieš varžybas užsimerkę ir susitapatinę su čempionu. Vis dažniau pastebiu, kad paprastume slypi tobulumas.

Knygoje nėra kosminių siekių įgyvendinimo sistemos. Tik sistema, kuri veikia planingai darant visiems mums žinomus žingsnius. Mažas žingsnelis kasdien yra didesnė jėga už bet kokį didelį spyrį vieną dieną, kurį daugelis mūsų jaučiame pilnačiai pasirodžius ar atėjus naujiems metams ir duodant naujus pažadus.

Kartais asmeninio tobulėjimo knygos vargina. Asmeniškai jaučiu, kad nesinori skaityti dar vienos knygos, kurioje rašoma apie tai, kas ir taip visiems žinoma. Tačiau perskaičius, pagalvojau, kad tampame tuo, ką darome. Dėl šios priežasties protas dažniausiai skatina rinktis tai, kas paprasčiau, kur nereikia galvoti ir kurti. Autorius beje mini, kad tai amžina dvikova tarp savo viduje tūnančių dviejų šūnų - gero ir agresyvaus. Paklausus, kuris nugali, atsako paprastai - nugali tas, kurį maitini. Taigi, jei dažniau renkuosi youtube, nei knygą, automatiškai iš pradžių kyla tam tikras irzuliukas dėl skaitymo. Galvoje sukasi “logiškos” mintys tiesiog neskaityti, tačiau juk tai kalba piktas šuo.

Taigi, jei nori pripažinti, kad esi tuo, kuo stengiesi būti, rekomenduoju perskaityti ar paklausyti R. Sharma “Lyderis be titulo”!

Tautvydas

Vadovauja kompiuterių nuomos įmonei nuo 2015 m. Rašo apie nešiojamus kompiuterius, programas verslui ir knygų apžvalgas.

Kontaktai